Įgimti apsauginiai organizmo barjerai

Norint apsaugoti savo namą ar kiemą nuo įsibrovėlių ar netyčiomis atklydusių žioplių, nebūtina iškart samdyti snaiperį su sudėtinga ginkluote ir naktinio matymo įranga. Viena vertus, tai – brangu, kita vertus, nepraktiška. Pradžiai galima apsitverti savo būstą tvora, įsistatyti tvirtus vartus, įmontuoti kokybiškas spynas, pajungti signalizaciją ir…

Daugeliu atvejų to užtenka.

Panašių apsauginių struktūrų galima rasti ir organizme. Dar prieš įtraukiant specializuotas imuninės sistemos ląsteles į organizmo apsaugą, mūsų kūną saugo įgimti fiziniai ir cheminiai barjerai*. Grįžtant prie namo analogijos – jei namo šeimininkai pasirūpino įdiegti signalizaciją ir kad kritiniu atveju ten atvažiuotų apsaugininkai, ko gera, tas namas dar ir aptvertas.

Kokie fiziniai ar cheminiai barjerai randami mūsų organizmuose?


* Teisingiau būtų sakyti, kad mūsų organizmų sudėtinės dalys veikia principu vienas už visus ir visi už vieną, fiziniams ar cheminiams barjerams papildant imuninių ląstelių veiklą ir atvirkščiai.