T-limfocitai

T-limfocitai arba T-ląstelės (angl. T-lymphocytes, T-cells) – įgyto imuniteto ląstelių rūšis. Kaip ir B-limfocitai, šios ląstelės atpažįsta skirtingas, unikalias baltymines sekas, randamas ligų sukėlėjuose, kituose mikroorganizmuose ar pačiame organizme. Skirtingos T- (ir B-) ląstelių kombinacijos nulemia, kurias infekcijas ar skiepus atsimena imuninė sistema.

Sveiko žmogaus T-limfocito spalvota elektroninė fotomikrografija. Iliustracijos šaltinis – Wikimedia Commons.

T-limfocitai atpažįsta kitų imuninių ląstelių – B-limfocitų, makrofagų ar dendritinių ląstelių pateikiamus baltymų fragmentus. Su baltymo fragmentu dar nesusidūrusius (naivius) T-limfocitus aktyvuoja dendritinės ląstelės.

Kitaip nei B-limfocitai, T-ląstelės savo receptoriaus į aplinką neišskiria.

T-limfocitai dažnai skirstomi į dvi grupes. Pirmoji gamina paviršiaus baltymą CD4 (T-ląstelės pagalbininkės, aktyvinančios imuninę sistemą ir skatinančios uždegimą, ir reguliuojančios T-ląstelės, gaminančios medžiagas, slopinančias pernelyg intensyvų imuninį atsaką). Antroji gamina baltymą CD8 (citotoksinės T-ląstelės, galinčios nužudyti užkrėstas arba nenormalias ląsteles augliuose).

T-ląstelės aptinkamos kraujyje, limfmazgiuose ir kituose limfiniuose organuose, odoje, virškinamajame trakte, kvėpavimo takuose ar augliuose, tačiau infekcijos atveju gali būti papildomai pasamdomos iš kraujotakos.