Makrofagai

Makrofagai (angl. macrophages) – įgimto imuniteto ląstelės, galinčios pašalinti ligų sukėlėjus fagocituojant ir užmušant juos laisvaisiais radikalais ar suvirškinant.

Suvirškinto ir perdirbto mikroorganizmo baltymų fragmentus makrofagai pateikia T-limfocitams, tačiau kitaip nei dendritinės ląstelės, makrofagai juos pateikia jau aktyvuotoms, su tokiais fragmentais jau susidūrusioms ląstelėms. Uždegiminę T-limfocitų ir kitų imuninių ląstelių veiklą makrofagai skatina ir gamindami citokinus ir chemokinus. Be to, kad dalyvauja uždegiminiuose procesuose, makrofagai dalyvauja ir taisant pažeistus audinius, skatinant jų gijimą.

Makrofago (žalsvai mėlynas), užkrėsto Candida grybelio sporomis (rudos), elektroninė fotomikrografija. Iliustracijos autorius – Kevin Mackenzie, University of Aberdeen. Iliustracijos šaltinis – Wellcome Images.

Organizme makrofagai randami beveik visur. Jų kilmė gali būti dvejopa, kai kuriems audiniuose atsirandant dar vaisiaus vystymosi motinos gimdoje metu, o kitiems – audinio ar organo infekcijos ar uždegimo metu atvykus monocitų pavidalu ir ten diferencijavusis.

Be kilmės, makrofagai dažnai skirstomi pagal tai, kokiuose audiniuose ar organuose gyvena, pavyzdžiui, alveoliniai makrofagai plaučiuose (žr. žemiau), Kupferio ląstelės kepenyse, osteoklastai kauluose, mikroglija centrinėje nervų sistemoje, derminiai makrofagai odoje ir pan.

Plaučių alveolių makrofagas. Iliustracijos šaltinis – Wikimedia Commons.